(Nuobožiai ypatingam nepažįstamajam)

Numegsiu tau dryžuotą šaliką,
Kad būtum panašus į Dievą.
Nesušalk, brangusis,
Aš netikiu Dievu.
Žinau, kad minkštas
Lengvutės cigaretės dūmas
Susuka į kamuolį aitrias mintis
Ir neša jas tolyn
Pro pravertą vėjo langą,
Skardines palanges ir kiemus,
Neša jas pro tavo veidą
Ant stogų, kur smuikai
Griežia įžūliais žiogais,
Kur rožinės beretės
Klauso rokenrolo, bliuzo,
O balerinos šoka
Tango vakarais.
Mėnulį užstoja
Palydovinės antenos.
Laukimo gijų kopėčiomis
Užlipusi ant tų stogų
Stoviu aš –
Elegantiška dama,
Aukštyn akis pakėlus,
Reginti nuobodžiai
Ypatingą vyrą,
Kuris spokso į
Naivumu trykštančią mergiotę,
Į palydovinę anteną
Gesinančią lengvutę cigaretę.
Eleanor