Pasiilgau tavęs, bet nelauksiu,
Tartum vakarą saulė – nurimsiu.
Skiria mus praraja amžinybės,
O galbūt tik du tūkstančiai žingsnių.

Pasiilgau, bet jau nekovosiu.
Žingsnį žengčiau – atgal tris paeitum.
Savo ašarų tau neaukosiu –
Abejonėm mane tik sužeistum.

Pasiilgau tavęs, bet nelaukiu,
Beveik nejudu tartum šešėlis.
Mes tik du, o net tūkstančiai žingsnių,
Mes atšalę, bejausmiai lyg lėlės.