Tu ateik.
Tu sugrįžk pas mane
taip, kaip grįždavai
daug tūkstančių kartų.
Ateik,
nedelski ilgiau.
Man sunku patikėti,
kad tarp mūsų
jau viskas baigta,
kad tai, kas buvo prieš kelis dar metus,
viso to jau išvis nebeliko.
Aš taip noriu grąžinti metus,
kurie jau praėjo, kad nors trumpam
vėl galėčiau pasijausti laimingu.
O Tu tyli arba tik abejingai šypsaisi.
Na kodėl tas gyvenimas šitoks keistas?
Ir kodėl negalima nors trumpam
į tai, kas praėjo, sugrįžti?