(įkvėpti)
jau ne pirmas eilėraštis su kuriuo kovoju
ant popieriaus falanga šiek tiek primena robotukus
bet tai tik viena kita iškarpa iš vietinio savaitraščio
jas seilioja paliktasis vaikėzas ir bando kalbėtis su poezijos
lavonu bet kur tau anas tik nusižvengia it vagiama kumelaitė
ir toliau guli apsimesdamas kad nieko neįvyko ak visai nelipnus

(įkvėpti)
tuo visos kovos ir baigtųsi juk aš tas
vaikėzas ir man niekas niekas nelimpa gal aš
minų lauke girdžiu kaip šnabžda sprogdikliai lyg ir
minėjo mano vardą bet privalau tai ištverti juk
nešu žinią pasauliui šis tik nusišypsos kai jam viską
papasakosiu vėl vaikeli apsirijai kažko kartos ir nežinosiu
ar jam pritarti turbūt kaip ir praeitą kartą įsistebeilysiu
į stirnos galvą ant sienos ir panorėsiu
tokios pačios savo popieriuje

(įkvėpti)
taigi šitiek eilučių ir niekas neaišku
bent jau kol kas aplink tik popieriniai robotai,
vaikėzai, pasauliai ir nebe pirmas skiemuo apie karą
o aš lakstau po apkasus
rankioju auksinius dantis ir nežinau
kas esu nei Allies nei Axis.

(iš)