Aš gatvė....
Negaliu pasakyti, kad esu patraukli ir graži. Tačiau turiu daug paslapčių, kurios traukia visokio proto žmones...Ir teisininkus, kurie per dienas trina teismo suolus ir kurie gatvėje pavirsta į laukinius gyvulius, mokinius, kuriems reikia laisvės, valkatas, kurių namai yra čia, sutuoktinius, kurie ieško nuotykių ir kurie vis dar galvoja(neaišku kodėl tik), kad yra labai patrauklūs, senutes, kurioms kojinių mezgimas tapęs jau iš mados išėjusiu dalyku...Žodžiu, žmonių rasi čia labai įvairių. Čia tarsi vieta, kurioje visi palieka savo tikruosius veidus, eidami į darbą, pas draugus ar dar kur nors...Įdomu, kodėl nesinešioja su savimi kartu?...Čia taip pat klesti tokie dalykai kaip prostitucija, juk reikia kaip nors žmonėms atsipalaiduoti, narkotikai, kurie priverčia skraidyti. Patikėk, geriau jau neskraidyti su jais...Kodėl žmonės dar ir dabar, kai jau tiek visko patyrę dar nesupranta to...?kodėl?...Man tų vaizdelių, kuriuose vien apsimyžę ar apsivėmę paaugliai, jau gana nuoširdžiai sakau, nežinau, kiek dar reikės laukti, kiek dar reikės pamatyti, kol ir Jums bus to gana...Turiu ir privalumų. Čia aš sugebu paslėpti paauglius, kurie gatvėje traukia į pirmuosius, na ne būtinai pirmuosius, gyvenime pasimatymus. Oi kiek baimės šiurpuliukų jiems nubėga, kol išdrįsta paimti už rankos žmogų, kuris yra šalia. Asilai kartais tie žmonės, juk tas žmogus, jei jau atėjo susitikti su tavimi, tai mažų mažiausiai tikis rankos prisilietimo, o daugiausiai...Manyčiau, gal kad gyvenimo paaukoto jam. Kvaila taip tikėtis, labai kvaila...Juk tiek net ir ištikimiausi žmonės prikrečia gatvėje...
Dažnai būnu pasiteisinimo priežastimi. Pavėlavau, nes kamščiai gatvėje pasitaikė labai dideli, nors iš tikrųjų glamžės su bjauria peroksidine arba bjauriu vyru, kuris būtent tą minutę neturi žmonos. Kiek daug aš žinau....Taip pat drąsiai galiu teikti, kad čia ir tik čia, vyksta ir visais laikais vyks, didžiausia gyvenimo mokykla! Tik čia Jūs visi išmokstate būti stiprūs, pakovoti už save, na ne visi tai sugeba, ne visus tai išmokinu, bet bent jau daugelio garbę už tai prisiimti galiu. Tik čia Jūs būnate kitokie, būnate žvėrimis tam, kad naikintumėt patys save. Būnate, kad ir kaip apmaudu, patys savimi. Kviečiu kiekvieną dieną užsukti į teatrą, čia jums mokėti nereikės, kadangi žiūrėsite patys į save. Maloniai prašom, seansai prasideda bet kuriuo paros metu. Na aš nežinau, ar tu sugebėsi čia išlikti, bet pabandyti turi kiekvienas teisę....Tik ne kiekvienas jos vertas. Tie kurie jos neverti, paprasčiausiai būna sudorojami mano pagalba. Atsitiktinis eismo įvykis, susišaudymas ar dar koks nors reikaliukas, po kurio teisės ir turėjusio ją, nebelieka. Paprasta. Negąsdinu tavęs, neturiu tam preteksto, tiesiog perspėju, kas bus, jei bus...Kaip ir prisistačiau.