Nežinomam duobkasiui
Dar centą elgetos duonai
eisiu pavogti minutėmis darbo.
Pernai vidurdieniais šaldavau, alkdavau,
melsdavau gėrimo, o mane bardavo.
Kailiniais lavonais apraišiotos moterys
tarsi kulniukais badydamos rėkdavo:
„Dinkite, valkatos, stokitės, bėkite.
Negi nerandate žmoniško darbo?“
Žemę bekasdamas mirtį mylėjau,
net kartais sekmadieniais dukart padėdavau.
Lapkritis baigias ir valkatos ilgesį
gali palengvint tik gėrimas šildantis.