sakyk, ligoni tu prakeiktas,
šviesa skundikė nebaisi?
yar verta gaudyt pilką laiką, kai nebūtis daug įdomesnė ir šiurpi?..“
tikėk, ką ponas Tėvas tau į ausį kužda,
tikėk ir grimas nutekės lipnus,
visom spalvom sužibus tiesai,
tu griebk ją ir maitinkis tol,
kol paskutinė sekundė naiviai tau po kojom puls.