Muzikos garsais uždegdama gatvių žibintus,
Besišypsodama švelniai liepi prabilti stygai.
Jos nenumaldomai paklūsta tavo rankų ritmui,
Kaip ir gatvių žibintai melodijos harmonijai.

Grok, mergaite, bet švelniai ir tyliai,
Kad žibintai tik vos vos rusentų
Ir, apgaubę vakarą jaukia ramybe,
Leistų jaust melodijos svajonių šventę.

Mergaite, skleisk savo užburiančias gaidas,
Bet po truputį, kas savaitę vis garsiau,
Kad tie žibintai palei kelią šviestų vis ryškiau.
Kol suliepsnos, begaudžiant tavo lyros stygoms.