Trini pasenusius,
Žaizdotus veidus,
Nugairintus ne vėjo,
O naujų akių, skruostikaulių,
Kitokios odos ir švelnesnio
Palietimo.
Prakeikimo, kuris neleidžia
Sudėliot dienas lentynon,
Ir kas metai, kas keli
Surišdamas rankas tavas
Kvatoja vis primindamas:
    Esu
     Ištikimiausias
       Tavo
        Palydovas.