Būk geras, tada pasakysiu, kad tave myliu.
Pakviesk mane į pasimatymą, tada jausiuos laiminga.
Šypsosiuos, jei mane pagirsi.
Patiksiu sau, kai mane įvertins kiti.
Padarysiu gerą darbą, kai būsiu linksmai nusiteikusi.
Ypatingam jausmui reikia ypatingos progos, o ar ne geriau būtų sukeisti žodžius vietomis ir sakyti taip:
Pasakysiu, kad tave myliu, tada būsi geras.
Jausiuos laiminga, ir mane pakviesi į pasimatymą.
Pagirsi, nes šypsosiuos.
Mane įvertins kiti, kai patiksiu sau.
Būsiu linksmai nusiteikus, jei padarysiu gerą darbą.
Ir gyventum sau žmogus ramiai nieko nelaukdamas, nes tiesiog nemėgsti laukti: nei ypatingų progų, nei laimingų atsitikimų, nei stebuklų. Jie ateina patys-išgirdę tavo juoką ir pamatę šypseną. Kartais gyvenime viskas vyksta atvirkščiai, kita tvarka...
Pavargau galvoti...