******
Takeli mano, skardžiais nušlamėjęs--
Pušelė ošia Pasakoj kalnų...
Jau tuopomis vakaris plaukia vėjas,
O aš dar savo ieškau vis namų--

Tamsėja uolos, medžių siluetai--
Erškėčio skraistė krenta iš dangaus--
Ja užsiklos benamiai ir poetai,
Visus, visus naktis motulė glaus...

Svajonė neš į mažą jaukią gūžtą
Kažkur tarp žemės ir dangaus akių--
Ar ne pušis iš balto skausmo lūžta,
O aš aidais jos dar žaliais lekiu,

Takeli mano, skardžiais nušlamėjęs...