Gėlėmis...
Liepsnoje aguonų nudegę
Pienių pūkai vaitoja,
Į vandenės lelijos ledą
Svajas suskleidę rytojui.
Rankų gysločiuose slypi
Branda pavėlavus į vasarą –
Užuovėja tapus ne sykį
Linuos besislapstančiai ašarai.
Jazminai blakstienas šukuoja
Nubudusiai rytmečio žarai.
Vosilkos* taurė vienakojė
Nektarą už saulėtekį kelia.
Našlaitė į žiedlapių voką
Abejonę nedrąsiai rakina
Kol ramunių pievoje šoka
Drugelio sparnas paniręs.
* *
*** ***
* ** ** *
* ** *
** ** ... ... ...
Koks jausmas šitaip išdrįstų
Gėlėm eilėse pražysti?
2005 m. liepa
* - rugiagėlės.