Žmogus visada yra
Užrakintas ir suvystytas
Iš vidaus
Raktas paslėptas
Giliai ir tiksliai

Medžiai keistai styro
Tarsi sutaršytos gaudyto
Paukščio plunksnos
Jų lapai vėl sprogsta ir
Vėl krinta
Mano vaizduotėj
O iš tikro tai – tik

Paieškos