Mano pūvantis
ir iš vidaus
draskantis
skausmas
smeigia durklą
į rūdijančią
geležinio kareivėlio
širdį...
Mano bejėgė viltis,
paklydus
skausmo
Karalystėje,
teškia
šiaudinės kaliausės dovaną
į balą...
Mano laimė
palieka,
kai jos labiausiai
reikia...
Mano juokas sugrįžta...
kai pasaulis –
po mano
kojom...
Koks didelis ir neaprėpiamas miestas...