Neprasmingi žodžiai varo mane iš proto. Kartais, kai nesiseka, norisi mirti (būtent dabar, kuo greičiau), bet kam to reikia, galima viską ištaisyti, jei turi tam proto, jeigu turi daug pastangų, patikėk manimi po to bus tik dar geriau. Daug pastangų, daug darbų, gale gyvenimo daug poilsio ir šaunių akimirkų iš praeities, smagu prisiminti tai, kas jau žuvę, neištaisyta, gali iš to tik pasijuokti, kaip viskas vyko praeity, bet yra akimirkų, kai tau nesisekė, bet gerai, kad buvai ant visko dėjęs, dėjęs ant nesėkmių, dėjęs ant visko, kas yra, juk kas buvę jau pražuvę, gyvenimas verda toliau, o tu žengi kartu su manimi žingsnis po žingsnio į ateitį, ateity tai, kas tik bus, kas jau nepasikartos iš praeities, to ko tu dar nežinai... Gyvenimas yra gyvenimas...
Gyvenimas yra gražus, taip aš taip sakau, nes žinau, kas bus! Patikėk, niekas nepražus! Tu net nepajusi, kas pasiliks tavo širdį, kas liks!!
Pamačiau, kad Naira jau miega. Pavydžiu jai, kad sugeba taip greitai užmigti. Aš niekaip negalėjau užmigti. Per daug buvau sukrėsta. Pro akis lėkė matyti vaizdai... Akyse buvo kraujo klanas... Brrr... Susimąsčiau apie beprasmybę...
Beprasmybė kas gi tai? Jos negali paimti, bet turi ją nuo savęs ginti, jei ją pasileisi, tik tada suprasi, ką reiškia be prasmės gyventi, be prasmės kvėpuoti...bet yra prasmė už save kovoti...Savo sielos neatiduoti už draugus, už kalną stovėti, jeigu reikia, kraują pralieti, niekam šiknos nelaižyti, prie kitų neprisiliesti, savo pažadą tęsėti ir keturiems elementams prisiekti... Visi mes gyvenam be prasmės, mirštam ir gimstam tiesiog iš prigimties, juk iš esmės gyvenimo tikslo nėra, visas mūsų gyvenimas tai palaida bala... Žmonės, kurie gyvena naktimis, miega dienomis, paprastai jiems svarbu tik tai, kas kitiem atrodo banalu, nors iš tiesų, tai labai svarbu, tu tik to nesupranti, nes per kvailas tu esi. Tavo protas kaip beždžionės, nors tu sakai, kad esi miesčionis... Rūkymas, narkotikai, žudymas ir pinigai, –apie juos tu tik vien  mąstai, kai jų turi visagalis esi, gali pasikelt į beribes ribas, gali iškeliaut, nebegrįžt iš ten niekada, kur beribis horizontas, o aplikn jį protas, iš kurio, jei šikiesi, nesugrįši, jei nebaigsi, tai žudysi, jei gyvensi, tai smurtausi, jei miegosi, kulką gausi... Kulką gausi... Kulką gausi... Narkotikai suteikia sparnus, bet atima draugus, pakelia į orą, išpildo kiekvieną tavo norą, bet šis kartu pavojingas godumas yra narkotikų mirtinas bumas, juk pasaulis nėra tobulas: Konstitucija draudžia prostituciją, pasaulis daro evoliuciją, žmonės transformuojasi į aukštesnį lygį, palieka savo pirminę stadiją, kyla aukštyn, bet kaip ten žmonės sako: jei aukštai kilsi, tai žemai krisi... Savo gyvybę atiduosi ir kitus paliksi, ir tik tada susimąstai, beprasmybė kas gi tai? Visi mes gyvenam, be prasmės žudom ir žudomės iš prigimties, juk iš esmės gyvenimo tikslo nėra, visas gyvenimas tai palaida bala...bala...bala.
Tik vėliau supranti, kad ne veltui gyveni, padedi, aukojies, griauni, atstatai, visa tai yra ,manau, labai gerai, gerai tai, kas daroma gerai, su noru, su malonumu, tu statai tai, ką sugriovei, tu aukojies dėl to, ką praradai, tu gyveni ir susimąstai, beprasmybė kas gi tai? Pagalvojus savęs tikrai tam nepaaukojus, reikia viską su saiku daryti, su protu, savo dūšia tam prisiekti, kartais yra tokių dalykų, dėl kurių tau sunku išgyventi, tiesiog šiais laikais taip yra, pinigai, korupcija, revoliucija, prostitucija, tam nėra ribų, tai bus amžinai, nes kitiems yra gerai. Vieni gyvena gerai, aptekę pinigais, kiti badauja, bet savo dūšią saugo. Šiais laikais teisybės nematyt, visur melas, jis egzistuoja iki šiol, užtai visi meluoja. Vieni kyla aukštyn, bet vėliau krenta, kiti apsiriboja savo principais-iškart ritasi žemyn, tam nėra įstatymų, tam nėra ribų, užtai kiekvienas gauna pinigų...Pinigai-žodis skamba įvairiai: kažkam turtai, kažkam malonumai, o kažkam sielos alkio numalšinimo būdai, būdai dėl kurių mes čia, mes esam šalia vieni kitų, mes draugaujame, bet yra kitokių žmonių, kurie yra sukurti griauti, niekad nepadėti, dūšios neturėti, jos neaukot... Aš tik norėčiau pasakyti, kad gerai yra visko turėti, bet ne per daug, ne per mažai, tiesiog kad būtų visiems gerai, nedaryti to, kas pakenktų kitiems, jog blogis visada pralošia, norėčiau pasakyti ir tai, jog kai kas kenkia grožiui...