Vilkiukas
Miniatiūra

    Išardei mamos laikrodį, rodė 10 valandų 15 minučių. O šis ratukas suka rodykles. Žinojai. Jis pats įdomiausias -vilkiukas. Paimi kruopščiai dviem pirštais ir pasuki, paleidi grindimis- sukasi, sukasi. Pakeli nukritusi ir vėl suki. Sukasi, sukasi. O kas saulę kasryt prisuka?
    Vyno taurę atsargiai prie stalo krašto glaudi, o jis sukasi. Ir galva kažkodėl svaigsta ir sukasi. Ir sukiesi pats it voverė rate, ir meilės svaiguliu apšlakstytas sukiesi valso ritmu. Vilkiukas. Kas tave dviem pirštais prisuko? Iš inercijos riedi, pagreitį įgauni, krenti- ir vėl  kažkas dviem pirščiukais atsargiai... Ak dangau, juk ir žemė sukasi. Štai portjeras vėjas linguoja.
   „Lingu, lingu pajūrio smėlyje žaidžia pavasaris rytmetį mėlyną...“ Jūros banguose paskutinius vasaros atodūsius gaudai, valtelėj supies, sūpuoklės apkabinęs, vėją erzini.   Supiesi kaip išmanai. Kur, ar kaip, ar su kuo, kiek nori, ar kiek gali. Vilkiuką leidi.
    Kodėl išardėt senovinį laikrodį?  Ak pats išardei- kažkada seniai, kai rodė 10 valandų 15 minučių, (kodėl? kodėl nerodė metų?) tačiau kas atėmė ir kur dingo vilkiukas. Ir pats. Nurimai. Nutilai. Per daug sukamas, vilku tapai.