Sakei, kad  niekas niekad  nenuvils,
Neleisi, kad  jausmai slapta numirtų,
Kad tu tai tas, kuris visur apgins,
Kad pastatysi laimei šimtą tiltų.

Kad, jei reikės, išlyginsi kelius,
Kad  meilė visada namus surastų
Ir, kad per mudviejų ilgus metus
Nuo  mūsų niekada nenusigręžtų.

Sakei budėsi laimės namuose,
Kad niekas  niekada jos neišneštų,
O aš ieškojau žodžiuose tiesos
Lyg neregė raidžių tarp Brailio rašto.

Tikėjau Tavimi ir savimi
Vis laukiau, kad pažadinsi į rytą...
O naktyje žvaigždė su viltimi
Į gilią duobę žemėje įkrito