Paimt gitarą, užmigdyti ežerą, suplėšyt tylą,
Paleist lopšinę, nuramint įkalintus paukščius,
Pajausti mėnesienos spindesį, kai žvaigždės byra,
Ir atsidusti paslepiant jausmus, žodžius...

Pažinti lietų, audrą ir perkūną,
Įvardint, suskaičiuot lašus, lapus, žodžius...
Apnuogint sielą, aistroje nudegint kūną
Ir pasitraukt, nubėgti per laukus, miškus, metus.

Sustot sekundei, prisimint vaikystę, motiną, gimtinę,
Nusišypsot, kaip šypsosi pavargęs nuoširdus žmogus.
Atleist, pamiršt ar apdainuoti viską...
Gal, pasibaigus laikui, paaiškės – užmigti ar pabust.