Jeigu kasdien girdi, kad mokaisi blogiau nei Marytė, esi storesnė nei Birutė, bėgi lėčiau nei Steputė ir draugauji su prastesniais bernais nei Kazytė, nori nenori greitu laiku imsi neapkęsti Marytės, Birutės, Steputės, Kazytės, bėgimo, svarstyklių ir savęs. O pirmiausiai tų, kurie tau taip kalba.
Mes per daug mėgstame viską lyginti. Savo draugus, mašinas, pasiekimus, galimybes, sukneles, vestuves, atostogas, sapnus, net nagus ir plaukus.
Todėl tėvai (gal iš skubėjimo ar per klaidą) padėjo tave į bendrą palyginimų lentelę: baltesni marškiniai, saldesnė uogienė, pigesnė mašina, na, ir geresnis ar blogesnis vaikas.
Kaip protestą galima pradėti kasdienį tėvų auklėjimą: juk Jonaičiai turtingesni, Petraitienė turi mažiau raukšlių ir stangresnį užpakalį, o Simaičių butas gražesnis, nes jie pasižymi geresniu skoniu. Juozaičių šuo labiau išauklėtas ir nekakoja gėlyne, o gaidys gražiau gieda. Kitų mamos sportiškesnės, o tėčiai linksmesni.
Tęsti galima be galo. Bet nežinau, kuo tas karas baigtųsi.
Nes tėvų žodžiuose, kaip bebūtų keista, iš tiesų slypi viena prasmė-aš tave myliu. Tik kažkuriuo metu(gal iš skubėjimo ar per klaidą) jų meilėje švelnumą pakeitė rūpestis ir milžiniška baimė, kad tau kažkodėl pasiseks blogiau nei Marytei.
Jie pamiršo paprastą logiką – tau pasiseks nei blogiau, nei geriau. Tiesiog viskas bus kitaip, nes juk tu nesi Marytė.
Iš tiesų pasaulyje maža dalykų, kuriuos tinka lyginti. Kiekvienas daiktas, jausmas ar žmogus yra tiesiog kitoks. Tai nieko baisaus, taip dar įdomiau. Tiesiog į viską – pirmiausiai į save-žiūrėk su meile...
Ar myli save?..