Ar aš tau panaši į keptą žuvį?
Ir Hansas jai atsakė „Ja“.
Po metų, po trečių
Vis toj pačioj virtuvėj
Sėdėjo jiedu, tu ir aš.
Svajojo ji turėti savo
Dar vyrą, katiną, keptuvių dar.
Tik Hansui visko buvo sočiai,
Gyvenk, mylėk ir nesikark.
Rytais ji –
Dažnai kaip aš ir susivėlus,
Tik dūmas rūksta širdyje.
Išspradė šiąnakt gelstantį pasaulį,
Apsivalyt paskatino... Gamta?
Likai tu, gal ji nematoma šalia...
Ruduo. Prakvipo žuvys balkone.
O aš laisva?