Pasišnekėkime laiškais...
Kai vasara nubris rudens arimais
Pasibodėjusi plikais laukais,
Kai širdį gaubs bedvasis užtemimas,
Pasišnekėkime laiškais.
Pasišnekėkime ramiai, juk laiko marios –
Visa žiema ir polaidis po jos.
Pabūkime savų minčių karaliais
Ir pasivaikščiokim laiškuos.
Pavargusių dienų šaltam pavėsy
Nelepins saulė spinduliais kaitriais
Ir jei tuomet kitaip neišgalėsim,
Pasišnekėkime laiškais.
Į juos sudėkim šilumą ir viltį.
Kai nieko nebeliks, gyvenkim jais.
Jeigu kitaip negalime prabilti,
Šnekėkimės,
šnekėkimės
laiškais…