Nutolę dangaus kūnai
Ir žemė po kojom.
Už savęs pasislėpę
Šnabždantys žmonės:
,,Manyk, kad mirę".
Nors šitaip aiškiai
Irgi ruošiasi tolti.
(O kartais pati šito
Užsimerkus prašau).

Rodyklių praleistos valandos
Raizgosi aplink kojas
Sakydamos, kad jos čia
Nebuvo, nebus, bet yra.
Ir daros ramiau.
Vis kažkas dar čia pat.

O iš norų vienas beliko:
Su vėjinio kraujo sesėmis
Statyti besmegenius,
Tada atsistoti pačiai
Tarpe jų ir jaustis.