pasiilgstu tylos
tik tai ne tos
kurioj tu nieko negirdi
jauti spengimą ausyse
ir širdį skaudžiai maudžia
nuo neramių minčių gausos
tikrai ne tos
pasiilgstu tylos
tik tos
kurioj girdi garsus
dar niekad negirdėtus
ar užmirštus seniai
ir paliktus vaikystės sapnuose
tik tos
pasiilgstu tylos
kuriai nepagailėčiau amžinybės
klausyt kaip tirpsta sniegas
pievoj žydi kvapnios gėlės
pavargęs žemėn krenta lapas
tik tos
pasiilgstu tylos
kurioj mane suprastų
žodžio neištarus
kurioj suprasčiau aš
ką noriu pasakyti ir išgirst…