Nemačiau, nejutau, negirdėjau
Prašvilpusio vėjo pro mano plaukus.
Atsisukus išsigandau – ten nieko nebuvo.
Bet viskas gerai.
Aš tikiu, jis mane sugaus.
Sugaus besparnis vėjas dar kartelį.
Įsuks į žolės apsiaustą ir skraidins toli.
Toli.
Kur mūsų idealai neverti nieko.
Visos idealogijos, visi prasimanymai.
Visi kanalai.
Ataušęs protas kartu su ataušusiu vėju.