Gyvenimas gydo
Nuo gyvenimo
Kasdien mažėjančiu
Skaičium kodėl.
Ir štai jau viską
Galėtum paaiškint,
Jeigu ne tas uždelstas
Beprotiškas neaiškumas –
Šypsena užtušuojant
Akivaizdžią tuštybę,
Marionetiškai kartojant
Bandos judesį.

Viską turėdamas
Nenustoji skųstis.
Pagaliau jau stiprus
Neišbandyta stiprybe,
Plastiška kauke
Šliejiesi prie situacijų,
Vaikštai didingai
Iškeldamas galvą.

Tave pastebi, stebi,
Puola sekti ir aukštint.
Pamiršti buvusį skurdą,
Liaujiesi elgetas šelpęs –
Tegu dirba, gana
Veltėdžiauti.

Tu žinai savo teises,
Pamiršdamas pareigas.
Ir tau galima daug,
Bet kodėl gi ne viskas?..

Prarandi prieraišumą,
Pamiršdamas laiką,
Išsilaisvini
Nuo slegiančių priesaikų.

Pagaliau pradedi užmiršt –
Gyveni prisiminimais,
Baugina nugyventas
Gyvenimas.
Patiki Dievu,
Godžiai ir skrupulingai
Suki rankose rožančių.

Bijai mirties.
Pats sau apgailėtinas
Rytais nebeišlipi iš lovos.
Pasodintas užsnūsti
Prie pusryčių stalo.

Tikiesi praeivių pagalbos,
Keliaudamas iki suolelio.
Murmėdamas keiki senatvę,
Prisėdęs būdrauji
Pavasariniuos
Saulės spinduliuos.

Šypsais paukščiui krūme.
Kodėl jų niekad nepastebėjai?
Užuodi alyvas,
Nusikeli į svajingos
Jaunystės pievas,
Užmiegi ir pakyli
Virš mažėjančio parko.

Pirmąkart laimingas –
Nebenori sugrįžti...