Akis prieš Tave užmerkiu
Nors atrodo dar ilgai žvilgsniu glostyčiau
Nuo sielos ligi akių pakraščių.
Kadais dėl Tavęs spindėjau tamsoje.
Mažytis meteoritas.
Kol į save nesugėrei,
Nesudeginai pagonių dievų aukai.
Dabar rūdija širdies vartai,
Kartėja akys, rūdimis verkiu,
Kai meili gyvenimo katė
Nagais įsikerta ir į save grąžina,
Lyg vėluojantis senas autobusas
Kaltai į ausų geldeles murkia.
Dilgėlių stiebais vaikštau
Pamesto dangaus ieškodama.
Iš visų pusių šnabžda pamišėlių lūpos:
Nebepakilsi!
Matai kaip...
Atrodo pamačiau per daug.
Bijau atsimerkti.
Atrodo buvau per daug arti,
Tai ir krentu žemiau nei Tu krenti.
Pati kalta. Pati kalta.