Krištoliniai Pelenės batukai
Vis rečiau suvirpina tylą.
Dažniau – peleniškais pirštukais
Pelus nuo grūdų vis skiria.

         Ir laiko taupyklė prisprogo
         Nuo bereikšmių taupytų datų:
         Reikėtų kažkaip atrast progą
         Atsikratyt tų beverčių dienų.

Sentimentai vis pakiša koją:
Albumai, laiškai, atvirukai...
Tad noras  – sutvarkyti rytojų,
Įsiplieskęs užgęsta –
                 visai kaip degtukas.
                 * * *

Ir rieda kasdienybe laiko mašina,
O varomieji jos – tėra tik rutina...