Po tavo poilsiu
Iš tavo lūpų išteka
violeto prinokęs
dangaus skliautas,
Nusiraškau žvaigždes
kad įkvėpčiau
jų ramaus tvinksėjimo,
Jis suplazda panosy,
o išsiskleidžia visame kūne,
Kaip Šviesa ir Šiluma
nasturtais žydinčios
žvakės.
Kažkur brėkšta rytojus