Žinai, plyšta skersgatviai
Link žiemos momentų,
Su kanalais, užveržtais
Dienų šuniškų pavadėliais.

Sausgyslės persmelkia vakarus,
Prie durų medinių neišpakuoti siuntiniai –
Riešutai perdžiūvo,
Drožlės nubėgo lūpų kampučiais.

Raudonos akys pavargo
Nuo dūmų,
Nuo nešvarių valandų,
Nukryžiuojančių žvilgsnius.

Riestanosės moterys
Jiems pasiūlytų vakarus,
Dabar prisispaudžia laiptinių šešėliuose
Ir pašeria tavo pasiklydusią katę.