Išrikiuoti tavo vingiai, brūkšteli baltai kelis žodžius ir toliau ramiai keliauja barškučio spyruoklėse per kelias pakopas... Dar liko daug vardų pavadinimui sugalvoti, bet paprasčiau, nesivarginant, galima jį pavadinti ir daugtaškiu. Ir kai esybė, ta užuomarša, išpotėjusiom akim įkyriai žvelgė pro langą į kelioninį kelią, nenutiko nieko. Tik išryškėjo suvokimo akimirka, kuri skyrė tarpus tarp daugybės žodžių, visumoje reiškiančių tik vieną sakinį.