Šventos Viktorijos kalnas / Montagne Sainte-Victoire /R 914/ Cézanne /
******
Aš sapnavau,kad tu tik melsvas ledas--
Gaublys aptemęs, be šventų kalnų...
Tave kažkur šalna išbalus vedas,
O aš bedugnių liepsnomis einu--
Nuskendę pušys, tuopų siluetai
Dar pamojavo saule iš toli,
Lyg žemės liūdesio trapaus poetai--
Dėkoju, Kalne, nors ledu gali
Žydėti čia - tau pasakiau...ir vėrės
Žydrieji skardžiai, juosės pelenais--
O Žemės mano lapkritinės svėrės
Žvaigždynais virto - juk gali tenais
Nubristi saulės spinduliu žvirgždėtu
Tu su manim į skausmo žaizdrą tą
Ir iš dangaus prišaukt Teisybės lietų,
Paguodos Kalne, Žemė ta šventa--
Aš sapnavau, kad tu tik melsvas ledas--
Gaublys aptemęs be šventų kalnų...