Ant stalo kortų kaladė
Ir aš kaip čigonės dukra.
Vakaro prietema. Vasara.
Sklaidosi žvakės liepsna.

Korta bloga iškrito.
Nemalonumų daug bus.
Ateis netikėtas svečias,
Sunegaluos sūnus.

Buvęs vyras laimingas
Svetimoje šeimoje,
Turiu draugę klastingą,
Kuri man kenkia slapčia.

Ir vis dėlto korta žada,
Ne viskas jau taip blogai,
Sušildys dar mano padangę
Saulės karšti atspindžiai.

Svajonės išsipildys,
Jaunikis geras šalia.
Tik nežinia, kas jaunoji –
Aš ar mano dukra?

Sunku, kai namuos dvi nuotakos:
Viena dar visai jauna,
Kita jau „Balzako“ moteris
Ir kartą jau buvus žmona.

Ir nežinia, ko gailėti –
Jaunystės ar amžiaus brandaus.
Vienai dar teks iškentėti,
Kitos jau nieks neapgaus.

Vakaro prietema. Vasara.
Sklaidosi žvakės liepsna.
Ant stalo kortų kaladė
Ir aš kaip čigonės dukra.