Apie mus
Pegaso sparnais iš pelenų
Aš feniksu ir vėl kilau.
Naktis, tamsa, lietus
Užleido vietą mano saulei.
O ji keista (ir aš keista)
Keistom rudom akim
Pasaulį šį stebėjo. Gal mylėjo?
Dalinos žemė į dvi dalis,
Vargai kažkaip lengvi tapo.
Ir sniegas tirpo tarp delnų,
Upokšniais virto keturiais.
Ir taip stovėjom mudu du,
Kol vėl dalijomės perpus.
Dabar mes keturi, tik keturi,
Iš pelenų vėl kylam.
Ir šviečia saulė virš galvų –
Žiedais auksiniais ji pavirto.