Pavasaris nebeateis,
Aš žiemai pažadėta,
Jau skamba gūdžiai mūs
Vestuviniai varpai.

Ir turi baigtis tai,
Kas jau seniai pradėta,
Beliks ištart kimiu balsu
Ledinį „Taip!“,

Pakelti sidabrinį
Snaigulėlių kyką
Ir lūpomis karštom
Prie vėjo prisiglaust,

Ak! Kaip užmiršti man
Bernelį numylėtą!
Ak! Kaip laužams
Liepsnot uždraust!

Vestuviniai varpai.
O gal ne tie? Gal gaudžia
Išeinantis ruduo
Nuogom šakom?

Ir kas beišklausys
Šią godą šaltą, graudžią?
Galbūt praeivis bent
Keliaujantis namo.