Patys tikriausi namai
Namai...
Tai ne vien pastogė,
Rąstų sienos su stiklo akim...
Tai stipriau:
Gal net kriaukšlė duonos,
Kuri sužiedėjus trupa širdin.
Namai...
Ten staltiesės klostėj
Pailsusi supas įausta gėlė.
Praeities aidu
Sugirgžda
Kertėj supamoji kėdė...
Prie aprūkusios krosnies
Suklupus,
Suvaitoja molinė asla.
Vaikystė
Pirštų galiukuos –
Prarasta ir vėl atrasta...
Ir žvakidėj,
Ant angelo sparno
Atgaivinta rąžos liepsna.
Nuo skruosto sūrų kristalą
Sugniaužus slepiu delnuose...
Tai patys tikriausi Namai...