Koks tas žmogus,
Pajutęs mirties kvapą,
Kuris tvyro aplink,
Užgoždamas džiaugsmą?
Sklando sielos, varstosi durys,
Ne visada mes tai jaučiam ir matom.
Nerimas ir baimė apima kūną,
Vos tik jį pajuntam...
Kodėl žmogelio toks likimas?
– Susimąstyt dažnai nesugebam.
O netikėta mirtis...
Dar baisiau, kai ji šalia gimimo.
Mes jaučiam jį kasdien,
Atvėrę girgždančias duris.
– Tai mirties kvapas,
Tik išsklaidyti jo negalim.