Dar viena pamoka –
klaidų kišenė suplyšo.
Ar pabaigos tai pradžia,
gal laikas siūti jau kitą?..

O jeigu tai vėl klaida,
ir siūlai, adatos lūžta?
Daiktai suplyšę šalia
primins vis laiką išsiųstą.

Ruduo, nuverstas žiemos,
iš savo saulėto sosto,
vis įkyriau mus sekios –
jam būt vienam nusibosta...

Bet praeitis išbėgios,
nauji stebuklai juk kyla,
jei klysim, nieks nesuuos –
žiema užsiuvo šią skylę.