Atrask po saule tokią vietą,
Kur šyla žemė, ją pėdom palietus,
Kur tirpsta rūpesčiai lyg sniegas.
Džiovindamas blakstienų drėgmę,
Ten netgi vėjas pučia palankus
Užuovėjom aplenkdamas jausmus.

Atrask po saule tokią vietą:
Gal bus ji tik padangė žvaigždėta,
O gal – sodyboj senas kelmas,
Ar vingis smėlėtas apkabinęs kalną.
O gal pakrantėje iš meldų puokštės
Atsigersi ramybės, josios ištroškęs?

Atrask po saule tokią vietą:
Mažytę saugią erdvę išsilieti –
Be grimo, kaukių paslapčių.
Susidraugauki su savim pačiu.
(Juk statybose keturių sienų
Savęs neatrado nei vienas.)

Jei vis dar neturi tos vietos po saule –
Savy nuo savęs slepiesi apgaulėj.
Nes vidinės erdvės tikrai nepakanka,
Kad pats sau ištiestum draugystės ranką.