Jausmuose pasimečiau lyg tai buvo skirta tik man
Už ką taip žiauriai likimas visus baudžia
Reikėjo pasirodo tik vienintelio laiško žmonėms
Gaila kad anksčiau Tavęs deramai neįvertinau
Aš gedžiu nors niekas aplinkui nemato
Ir kodėl taip virpa širdis nieks negirdi
Ir kodėl  tik dabar kai Tave žemė apklojo
Vienintelis Tavo laiškas visiems
Amžiams mano sielos gelmėse
Nemirtingom raidėm Tavo vardą užrašė
Aš jaučiuos kaltas kad Tavęs neskaičiau
Už savo nekaltą žioplumą ir patirties stygių
Sudie Tu pasakei visiems o kartu  ir man
Keista kad anksčiau Tavęs neskaičiau
Atleisk matyt kad tam dar nebuvau subrendęs
Ir ką dabar berašyčiau
Tavęs jau nebėr
Esu neapsakomai liūdnas
Ir post factum beprasmiška verkt.