******
Sakai, kad man nereikia nieko--
Šarmoj kalnai balti, balti...
Blakstienose žaibai sudrėko,
Žvaigždynais medžiai nuberti--

Ir kam gi aš šaukiau šį rytą
Atnešti meilės tiek ugnies--
Liepsnoja rožė sudraskyta
Ant mano išdidžios širdies--

Raudoni žiedlapiai sumišo
Su sapno žiežirbom nakty--
Bet kam žydėjo ji iš viso,
Juk usnys taip dangaus arti

Šešėlį ilgesio lydėjo
Tarp klosčių debesų blyškių--
Virš Švento Kalno takas vėjo,
Beieškantis dangaus akių,

Man pašnibždėjo, kad nevysta
Širdažolių rasos žaibai--
O mano amžina jaunyste,
Paklydus dvasioje labai--

Sakai, kad man nereikia nieko--
Šarmoj kalnai balti, balti...