Noriu užmigti ten, ten,
Kur saulė patekės to nepasakius.
Ir nereik,
Kur liūdesys išnyks lyg vakarui ateinant.
Rūkas papuošia gatves
Tavo šypsena.

Ir nudažys, širdis mana
Žara papuoš
Mėlyną pakrantę,
Manas mintis į vietą sudėlios –
Gal daugiau jau jos nebeieškos
Tavų akių.

Pr.:

Kažkodėl ir vėl
Nerandu tavęs
Einu taku, einu krantu,
Tamsiais miškais, man nebaisu –
Kreivais keliais, nesuprantu.
Nors daug kas sakė, daug kas sakė
Man tavo pėdom nebeeit.
Bet neklausiau, vėl neklausiau
Ir padariau savaip
Savaip.