Ne paskutinį kartą raudu
Ir skrenda ašaros šalin –
Tik taip tą širdgėlą aš raunu,
O posmai liejasi tolyn.

Kažko, ką noriu pasakyti,
Ištarti šiandien nedrįstu.
Kam gi tas pasakas rašyti,
Jei man atlygina vargu?

Prabėgs akimirkos, ir baigta,
Nors kvepia dienos pyragu.
Darbai atims tyriausią laiką,
Saldumo kvapas virs sapnu.