Skirtingų spalvų tuštybės medaliai
Kiekvienam (ne)skenduoliui ant kaklo.

Šunėjančios liaudies šunėjantys įpročiai –
Pasturgalių uostymo menas...

...Menas?
Aš tampu atsargus, vos tik išgirdęs šį žodį.

„Aš esu menininkas!“ – sako žmogysta,
Galbūt panaši ir į žmogų.

Geriau gal nebūtum, – slaptai pamąstau
Ir užsitveriu tvorą, iš tylos suraizgytą.

Gal tai ne menas, o tik
Dvasios luošumo slėpimas
Už beprasmių įtaigių vaizdinių –
Advokatų, kuriems su kaupu sumokėta?

O už skausmą malšinančių vaistų
Miega maištingasis nervas –
Danties šeimininkas.

Ar gali dantys valdyti pasaulį? –
Štai kur klausimas.

Skirtingų spalvų tuštybės medaliai –
Spengia įkalintas oras
Žmonių pripūstuos kamuoliuos.

Tuštuma.

Hamburgerių valgymo čempionatai.

Pomidorų mūšiai.

Gražiausių pasturgalių rinkimai.

Sportas.

Jei beždžionei duosi šautuvą,
Ne paslaptis, ką ji gali pridaryti į vamzdį.

O jei žmogui paspirsi kamuolį,
Jis išgalvos sportą.

Todėl ir noriu, mano sūnau,
Kad pasišlykštėtum.

Ir išsivemtum.

Kuo anksčiau, tuo geriau.

Nes kitaip jie paspęs
Tūkstančius spąstų.

Kad sutrukdytų tau
TAPTI.