Į rudens spalvas aš įkritau,
Savo sielą visą išdažiau.
Pasakykit man, kas čia per monai,
Jeigu ji dabar – gelsvai raudona?

Ir tos spalvos – visiškos begėdės –
Taip giliai į sielą įsiėdė.
Nepadės valikliai nei milteliai,
Anei žvakė ar kokia maldelė.

Jei turėčiau magišką trintuką,
Galbūt jas ištrinčiau trupučiuką.
Bet... gyvenimas ne visad būna mielas.
Daug linksmiau man su spalvota siela!