Ir aš autoportretą savo
Ant gilzės šovinio piešiu.
Ir...  kaip gražu!
Riesta pypkutė burnoje kūrenas.
Vijokliais dūmai sukasi ligi lubų...
Nejau tai aš?
Nors šventę švęsk po tokiu dūmeliu!

Ir vis dėlto, į šventę nežadu nueiti,
O juo labiau - su pypke dantyse.

Norėčiau kaip taboką paraką kūrenti,
Bet jis neprisileidžia - jis šovinyje.
O jeigu prisileistų - kas tada?

Ant gilzės šovinio piešiu,
Į esmę neįeidamas, deja -
Nesprogsta parakas,
Nešvysteli liepsna...