Ach.
Susmaigsčiau.
Strėlėmis paskutinį kaktusą.
Apibarsčiau dulkių cinamonu
Pergrūstą Tavo lagaminą, girdi?

Beprotiška esybe,
Užšaldžius mano žvilgsnį
Šimtams, NE, tūkstančiams
Voratinklių akordų,
Gal jau gana MANE tirpdyt?


Tirpstu
Šešėlių amfiteatre
Lėtai... Grimasos kraipo
Paskutinę gyvą mintį,
Kurią man palikai.

Lauke
Regiu tik siluetų –
Dviejų lianų – mirtinai
Užraizgytą statulą.
Ištišk, pavydo bomba!

Aš prašau.
Garbana nukrito.
Ramunės žiedlapius skabyt.
NEREIKIA – REIKIA.
Pasimetus. Ima lyt.