Įsikirto atmintin kaip kirvis
Tremtinio vaikystė alkana.
Klusnus jautis, įnoringas širmis
Ir išblukusi "fufaika" vargana.

Ir "pimy" sapnuos pasivaidena
Lopiniuoti ligi pat aulų.
Atminty it gryčioje gyvena
Linksmas šokis mamos virbalų...

Tamsią naktį žiemos pūgai dūkstant
Pagalvoji - plėšosi "buranas".
Negi sielai gaivalo šio trūksta?
O gal prireikė jam sielos mano?

Et, tegul gyvuoja, neišnyksta
Senos šmėklos - praeities vaizdai.
Su jais savimi išlikt pavyksta,
Skatinamas jų dar vis mąstai

Apie tai, kas buvo, būti gali,
Kas jau niekad (?) nepasikartos.
Apie valdantį likimą Visagalį -
Tavo, mano ir visos tautos.
------------------------------------
Įsikibo atmintin kaip erkė
Tremtinio vaikystė sužalota.
Ir senatvės slėny gailiai verkia,
Laukdama lemtingo ešafoto...

2003 10 25 - 11 01

Fufaika - šimtasiūlė
Pimy - (valenki) - veltiniai
Buranas - stipri pūga