mazei...
Tylumoj šnibžda Tavo balsas,
Jo niekas negirdi, tik aš jį girdžiu.
Artėjantis lapkričio valsas
Paliks mane vieną - be tavųjų gelmių.
Atvėsę pirštų galiukai ieškos ugnies,
Kurią palikau išnykęs tamsoj...
Ilgai dar tavo kūno jie nepalies,
Neištirps tavoj šilumoj.
Tik Tu nenustok man šnabždėjus,
Kiekvieną akimirką tavęs trūksta labiau.
O naktį į mano sapną atėjus,
Mane apkabink dar stipriau...