Kiekvienas sąmoningas krikščionis turėtų nuolat reflektuoti savo tikėjimą: medituoti Šventąjį Raštą, gilintis į katekizmą, nepamiršti išpažįstamos religijos filosofinės refleksijos (apmąstymo) būtinybės, o reikalui esant ir papildomos teologinės argumentacijos.

Supraskime tikėjimą, kad galėtume tikėti tą, ką suprantame, nes „reikia tikėti priežastimis, kurių egzistavimą pripažinti mus verčia protas\".

Tikėdamas žmogus realizuoja įgimtą antgamtiškumo ir religiškumo jausmą/pojūtį, nes „žmogus yra religinė būtybė“.

/2007 10 23/