Tarp rietenų vaidų,
Tarp netiesos ir smurto,
Tarp šmeižto, apgavystės, apkalbų
Taip norisi šiek tiek švariau gyventi,
Išlikti nors truputį švaresniu.
Tik tiek nedaug.
Tik mažą trupinėlį
Gerumo leisk paliest švaria ranka.
Kai atsibos, apleisk likime vėlei
Kaip ligi šiol. Net nežinau, už ką
Baudei mane kančia,
Klupdei. Iš naujo kėlei.
Po rūpesčio dienos atslinkdavai nakčia.
Ir visą laiką kandžiojai ir gėlei
Likime mano, pasakyk, už ką?
Gal aš buvau žiauri?
O gal buvau beširdė,
Nepamenu skriaudų, kurias pati dariau?
O gal per daug buvau atlapaširdė,
Tavim tikėjau ir tavęs prašiau
Apsaugoti mane
Nuo purvo ir apgaulės,
Nuo netiesos, nuo smurto ir vaidų,
Nuo netikrų jausmų ir nuo melagės saulės,
Nuo negerų pavydinčių akių.
Nuo neapykantos,
Nuo keršto, veidmainystės.
Nuo ašarų karčių ir nuo savų klaidų.
Nuo netekties, ligų, nuo išdavystės,
Nuo svetimų ir nuo savų bėdų.
Tarp rietenų, vaidų,
Tarp netiesos ir smurto,
Tarp šmeižto, apgavystės, apkalbų
Taip norisi šiek tiek švariau gyventi,
Išlikti nors truputį švaresniu.